Darbuotojų lūkesčiai darbdaviams keičiasi

Darbo rinka skatina vis daugiau įmonių galvoti apie savo išskirtinumą bei būdus jam perteikti. Tačiau nepažinus savo potencialių ir esamų darbuotojų, yra didelė rizika biudžetus išvaistyti neefektyvioms darbdavio komunikacijos kampanijoms, nepasiekiant norimų rezultatų. Naujausias Lietuvos darbuotojų tyrimas atskleidė, kad neretai kandidatų ir darbuotojų poreikiai bei lūkesčiai nėra patenkinami.

Apklausos rezultatai parodė, kad vis didesnę reikšmę įgauna darbdavių reputacija. Kanalai, kuriuos kontroliuoja pačios įmonės, t. y. internetinės svetainės, soc. tinklai, praranda galią įtikinti kandidatus, jog įmonės viduje viskas taip gerai, kaip komunikuojama išorėje. Kandidatai tikrina atsiliepimų portalus, klausia esamų ar buvusių darbuotojų, stebi, kokie rezultatai apie įmonę rodomi „Google“, ieškodami objektyvumo. Taip pat pastebima, kad darbdavių apdovanojimai neįtikina kandidatų. Į juos dėmesį atkreipia vos 1% Y kartos respondentų, 2% X kartos ir 4% Z kartos atstovų.

„Pasak tyrimo, kad tik 3% respondentų netikrina darbdavio reputacijos, o kanalai, nepaisant kartos ar pozicijos lygio, yra vienodi: atsiliepimai apie darbdavį atsiliepimų portaluose (tokiuose kaip „rekvizitai.lt“, „Glassdoor“, „Pinokis“ ir pan.), „Google“ paieška ir tiesiogiai gauti atsiliepimai iš esamų bei buvusių darbuotojų. Šiek tiek išsiskiria Y ir Z karta, nes aktyviau tikrina darbdavių soc. tinklus“, – sako tyrimo bendraautorė A. Mikalajūnienė.

Z karta turi išskirtinių lūkesčių karjerai

Tyrimo duomenys rodo, kad Z kartos požiūris į darbą skiriasi nuo kitų kartų. Nors visos kartos ieško darbo, kuris suteiktų finansinę laisvę, ši karta išsiskiria kalbant apie verslumą.

Net 42% Z kartos respondentų darbe nori įgyti įgūdžių, kurie ateityje padės vystyti savo idėją, verslą. Taip pat Z kartos atstovai iš darbdavio nori lankstumo ir karjeros.„Pastebėjome, kad globalūs tyrimai, kalbantys apie Z kartos atstovų norą karjeros kelyje turėti dažnus pokyčius, visiškai atitinka situaciją Lietuvoje. Karjeros norima kas metus, daugiausia kas du. Tad įmonės, kurios negali pasiūlyti karjeros pokyčių, susidurs su Z kartos atstovų išlaikymo iššūkiais“, – įvardija J. Darulytė, „Darbdavio ID“ strategė.

Mentorystė – primiršta, tačiau geidžiama

Mentorystė – ne tik vienas geidžiamiausių mokymosi būdų įsisavinant naujas žinias, bet ir viena labiausiai vertinamų augimo galimybių, nusileidžianti tik darbui su savo srities profesionalais.

Anot apklausos, 53% Z kartos, 54% Y kartos ir 61% X kartos atstovų svarbu darbo vietoje turėti galimybę patiems vesti vidinius mokymus bei dalintis savo patirtimi.

„Šiuo metu nemažai įmonių savo darbuotojams, kaip mokymosi galimybę, siūlo prieigas prie mokymosi platformų, bet tyrimas rodo, kad tai vertina tik jaunesnieji specialistai. O štai labiausiai vertinami formatai yra darbas su savo srities profesionalais, galimybė turėti mentorių bei išoriniai mokymai. Įdomu, kad net aukščiausio lygio vadovai vertina mentorystę, įsisavinant naujas žinias“, – teigia viena iš tyrimo autorių M. Narbutaitė.

Didėja lūkesčiai vadovams

Vadovai tampa patraukliausiu pirmuoju kontaktu pritraukiant talentus. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad labiausiai dominantis būdas išgirsti apie naujas galimybes – tai potencialaus tiesioginio vadovo kreipimasis.

Trys patraukliausiai vertinami kanalai: potencialaus vadovo asmeninis kreipimasis (48,8%), įmonės atrankų specialisto kreipimasis (26,1%), pažįstamų pasiūlymai / rekomendacijos (19,7%). Mažiausiai kandidatai nori kalbėtis su atrankų agentūrų atstovais (2,2%) ir būti „medžiojami” renginiuose (3,2%).

„Be kandidatų lūkesčių, kad vadovas turėtų ankščiau įsitraukti į atrankos procesą ir būti pirmuoju kontaktu, matome ir didelius lūkesčius iš vidinės komandos. Vidiniai darbuotojai vadovą mato kaip Nr. 1 kanalą suteikti bei gauti grįžtamąjį ryšį, taip pat tikisi, kad būtent jis organizuos komandą taip, kad joje būtų stipri grįžtamojo ryšio kultūra. Tyrimo respondentai siekia turėti vadovą, kuriuo norisi sekti, kuris įkvepia. O kur dar galimybė bendrauti su vadovu neformaliai“, – sako A.Mikalajūnienė.

Nuoroda į VŽ straipsnį: https://www.vz.lt/verslo-valdymas/2022/10/30/naujausias-tyrimas-patvirtina--darbuotoju-lukesciai-darbdaviams-keiciasi

Daugiau apie tyrimą: Tyrimo autoriai ir atlikėjai - Darbdavio ID komanda: Justina Darulytė, Asta Mikalajūnienė, Miglė Narbutaitė. Tyrimas buvo atliktas nuotoliniu būdu, naudojant anoniminę virtualią apklausą. Tyrime dalyvavo 402 respondentai. Pilną tyrimo ataskaitą galima rasti čia: https://bit.ly/3gzEm6X