Darbas ne šeima, o karjerą nori daryti kas metus

Darbdavio komunikacijos kampanijos, kurios neatsiperka, siūlomos naudos, kurios nedomina ar net atbaido potencialius kandidatus - naujausias Lietuvos darbuotojų tyrimas atskleidė, kad neretai kandidatų ir darbuotojų poreikiai bei lūkesčiai darbdaviams nėra patenkinami. Įmonės deda dideles pastangas, kad pritrauktų ir išlaikytų reikalingus darbuotojus.

Tyrimo autorės pastebi, kad įmonių išorės komunikacijos temos neretai pasikartoja, o jų vertės pasiūlymai neatitinka tikslinių auditorijų poreikių, nėra paremti nei rinkos, nei vidiniais tyrimais. Tyrimo grupei išanalizavus duomenis, pasimatė svarbios įžvalgos, kurios gali padėti darbdaviams padaryti reikšmingą pokytį pritraukiant ir išlaikant darbuotojus.

Jokios karjeros ar karjera per vienerius metus?

Ar galite pagalvoti, kad yra tokia tikslinė auditorija, kuriai karjeros galimybės ne tik neįdomios, bet gali ir atbaidyti kandidatuoti? Tyrimas parodė, kad darbininkams karjera nėra tokia svarbi kaip kitoms statistinėms kategorijoms (tik 29% atsakiusių vertina karjeros galimybes kaip naudą): „Tai tik patvirtino, ką esame pastebėjusios savo praktikoje - darbininkai renkasi darbus su aiškiomis užduotimis ir atsakomybėmis - atėjau, padariau, išėjau. Karjeros galimybes jie sieja su atsakomybių augimu, todėl darbo pasiūlymai, kuriuose akcentuojama karjera jiems neatrodo patrauklūs, o kartais net tampa priežastimi nekandidatuoti”. Priešingai yra su Z kartos atstovais - tyrimo duomenys parodė, kad net 66% Z kartos respondentų nenusiteikę ilgai jos laukti - vieneri, daugiausiai du metai, per kuriuos tikimasi pokyčių. Negalite pasiūlyti karjeros, judėjimo įmonės viduje? Ilgoje perspektyvoje šiuos darbuotojus išlaikyti bus itin sunku.

Darbuotojams svarbu išlaikyti gyvenimo-darbo balansą

Tyrimo rezultatai rodo, kad darbas didžiajai daliai respondentų pirmiausia yra pajamų šaltinis, suteikiantis finansinę laisvę ir erdvę savirealizacijai. Tik 13% respondentų laiko darbą antra šeima. Taip pat pastebima, kad per COVID-19 pandemiją įgyto lankstumo darbuotojai nenori atsisakyti: nori trumpesnio darbo laiko, didesnio darbo-gyvenimo balanso. „Neretai matome įmonių vertės pasiūlymus, kuriuose jie kviečia prisijungti prie antros šeimos, prie antrų namų. Tačiau tyrimas rodo, kad darbo darbuotojai nemato kaip antros šeimos, kad šeimą jie linkę palikti asmeniniuose gyvenimuose. Taip pat pastebėjome, kad lankstus darbo grafikas patrauklus ir darbininkų pozicijos lygio respondentams.“

Reputacija laimi prieš darbdavio įvaizdį

Darbdavio įvaizdį esame linkę sieti su išorės komunikacija – viešos įvaizdinės kampanijos, komunikacija socialiniuose tinkluose. Tyrimas parodė, kad kandidatams vertinant įmonę, kaip potencialų darbdavį, vis didesnę reikšmę įgauna kanalai, kuriems įmonės negali daryti tiesioginės įtakos: atsiliepimai internete, pažįstamų rekomendacijos, viešai prieinami duomenys (naudotas pvz.: google paieška). Kandidatai nepasitiki vien tik sukurtu įvaizdžiu išorėje, ir tik 3% respondentų netikrina įmonės reputacijos. „Nėra taip, kad komunikacijos kampanijų nebereikia, tačiau jos bus efektyvesnės, kai įmonės bus pasidariusios namų darbus – užtikrins teigiamas darbuotojų patirtis“, - teigia tyrimą atlikusios Darbdavio ID atstovės. Reputacijos svarbą parodo ir priežastys, lemiančios respondentų sprendimą keisti darbdavį. Net 76% respondentų paliktų įmonę dėl „toksiškos“ darbo aplinkos, kitos dominuojančios priežastys - nekompetentingas vadovas, ilgas laikas tame pačiame atlygio lygyje ir per didelis darbo krūvis.

Susirašinėjimas socialiniuose tinkluose veržiasi tapti formalia komunikacijos priemone

Keičiasi prioritetai komunikacijos kanalams. Tyrimas parodė, kad tarp kartų yra skirtumas kalbant apie pokalbio funkciją (angl. chat) socialiniuose tinkluose, rašytinę komunikaciją e.paštu ir skambučius - Z karta nenori kalbėti telefonu, jiems vieni priimtiniausių būdų yra rašytiniai, X karta chat'inimo nelaiko profesionaliu, nori daugiau gyvo pokalbio, video ir telefoninių skambučių, o Y karta yra labiausiai prisitaikanti, su ja komunikuoti galima visomis priemonėmis. Taip pat aiški tendencija, kad kandidatai nenori būti “medžiojami” renginių metu - tik 3% respondentų pasirinko šį būdą, kaip norimą pasikalbėti apie naujas darbo galimybes. Respondentai taip pat mieliau renkasi gyvus susitikimus darbdavio biure, jie nori matyti vietą, kurioje potencialiai dirbs. Tai jiems veikia kaip vienas iš informacijos rinkimo kanalų prieš priimant sprendimą. Ir priešingai - kavinės, barai, pavėžėjimai mašinose ar patalpos neutralioje aplinkoje - mažai patrauklu.

Mentorystės svarba auga

Panašu, kad įmonės jau dabar turinčios mentorystės programas, netrukus įgis konkurencinį pranašumą. Tyrimo dalyviai mentorystę įvardino ne tik kaip vieną patraukliausių būdų įsisavinti naujas žinias, bet taip pat kaip vieną labiausiai vertinamų profesinio augimo galimybių, nusileidžiančių tik darbui su savo srities profesionalais. Mentorystės svarbą ypač pabrėžia Z kartos atstovai - jiems tai patraukliausias būdas įsisavinti naujas žinias (44%), jie vertintų mentorystę, kaip augimo galimybę ( 48%).

Atsisveikinimas su darbuotoju nebūtinai reiškia pabaigą

Net 60% respondentų grįžtų, arba būtų linkę grįžti pas buvusį darbdavį, jei gautų patrauklų pasiūlymą. Populiariausias būdas palaikyti ryšį yra bendravimas su vadovu ir komanda, o mažiausiai norimas - įmonės siunčiami naujienlaiškiai. Tad Įmonės, turėdamos tikslinėms auditorijoms patrauklų vertės pasiūlymą, gali tikėtis susigrąžinti buvusius darbuotojus. Belieka išėjimo metu fiksuoti priežastis, imtis veiksmų keisti situaciją, ir pateikti patrauklų darbo pasiūlymą - idealiu atveju per potencialų tiesioginį vadovą.

Daugiau apie tyrimą: Tyrimo autoriai ir atlikėjai - Darbdavio ID komanda: Justina Darulytė, Asta Mikalajūnienė, Miglė Narbutaitė. Tyrimas buvo atliktas nuotoliniu būdu, naudojant anoniminę virtualią apklausą. Tyrime dalyvavo 402 respondentai. Pilną tyrimo ataskaitą galima rasti čia: https://bit.ly/3gzEm6X