Beveik 70 proc. darbuotojų nori vykdyti papildomą veiklą prie pagrindinio darbo

Darbo rinkoje ryškėja tendencija darbuotojams turėti papildomą veiklą prie pagrindinio darbo (angl. Side Hustle). Iškyla rizikos darbdaviams, kurie neturi aiškių taisyklių, kad įvykus interesų konfliktui, jų interesai nebus apginti, o ir darbuotojams svarbu žinoti savo teises ir pareigas, rašoma „Darbdavio ID“ pranešime žiniasklaidai.

„Darbdavio ID“ atliko tyrimą apie Lietuvos darbo rinkos situaciją, susijusią su papildomu darbu, už kurį gaunamas finansinis atlygis, kurio metu apklausė tiek darbuotojus, tiek įmones apie jų požiūrį į vis dažniau pasitaikančią praktiką.

Tyrimas parodė, kad beveik 54 proc. apklaustų darbuotojų vykdo papildomą veiklą, o didelė dalis nevykdančių, norėtų tokią turėti. Darbuotojų buvo klausiama apie priežastis užsiimti papildoma veikla, kaip jie derina šias veiklas, kokią įtaką jų požiūriui į darbdavį tai turi. Taip pat buvo apklausti tie, kurie papildomos veiklos šiuo metu nevykdo. Tyrimo autoriams išanalizavus duomenis, pasimatė svarbios įžvalgos, kurios gali padėti geriau suprasti situaciją Lietuvoje.

Tyrimų duomenis papildo ir savo patirtimi dalinasi advokatų kontoros ILAW LEXTAL vadovaujantis partneris Tomas Bagdanskis bei atrankų įmonės „Atranka360“ vadovė Gintė Žilinskienė.

Darbuotojai nori papildomos veiklos

Tyrimo duomenys parodė, kad 46 proc. apklaustųjų papildomos veiklos nevykdo, tačiau iš jų, beveik 69 proc. norėtų tokią vykdyti, ir tik 15 proc. teigė to nenorintys. Dažniausios priežastys, kodėl nori, bet nevykdo: neranda srities, turi asmeninių įsipareigojimų arba pagrindiniame darbe turi didelį krūvį.

Paklausus G. Žilinskienės, ar iš darbdavių dažnai sulaukia užklausų dėl reikalingo darbuotojo ne visai darbo dienai, ji patikino, kad tokios užklausos nėra dažnos, bet labai paklausios. Pagrindinės priežastys, kodėl kandidatus domina tokios pozicijos

• Noras užsidirbti papildomų pajamų prie pagrindinio darbo;

• Galimybė save realizuoti, nes pagrindinis darbas nepatinka;

• Noras užsiimti papildoma veikla esant vaiko priežiūros atostogose, ar turint mažus vaikus.

G. Žilinskienė dalinasi, kad tokie pasiūlymai labiausiai domina tuos, kurie nori lankstumo, o apie norą turėti papildomą darbą dažniau girdi iš tam tikrose sferose dirbančių žmonių: buhalterių, komunikacijos/rinkodaros specialistų, dirbančių e. komercijoje, draudime, nekilnojamo turto.

Tyrimo duomenys patvirtina, kad net 75 proc. respondentų papildomos veiklos ėmėsi dėl papildomų finansų. Kitos priežastys: prasidėjo kaip hobis, o vėliau monetizavosi, noras įdarbinti kompetencijas, kurių negalima pagrindiniame darbe, ateities perspektyvos ir kasdienybės paįvairinimas.

Įmonių pozicija dėl papildomos veiklos nėra vieninga

Tyrimas atskleidė, kad įmonės, kurios leidžia darbuotojams užsiimti papildoma veikla, pastebi tokius teigiamus dalykus: darbuotojai labiau linkę būti įmonės ambasadoriais, atneša kitokios patirties, labiau įsitraukę pagrindiniame darbe, mažiau linkę perdegti, yra lojalesni.

G. Žilinskienė dalinasi, kad kasdieniame darbe dažniau pastebi neigiamą darbdavių požiūrį į papildomas veiklas, ypač, kai ieškomas darbuotojas pilnai darbo dienai arba nuotoliniam, hibridiniam darbui. Dažni komentarai: „nenoriu, kad už mano pinigus darytų savo verslą“, „neatsiduos 100 proc. darbui“ ir pan. Ieškant darbuotojo nepilnai darbo dienai, pozicija šiek tiek švelnėja, nes darbdavys supranta, kad kandidatas, kuris vykdo papildomą veiklą, bus lojalesnis.

Ne visi skuba informuoti savo darbdavius

Tyrime beveik 74 proc. apklaustųjų teigia, kad jų darbdaviai neturi tvarkos ar politikos, kurioje numatyta, kaip elgtis norint vykdyti papildomą veiklą, arba jie apie tokią nežino. Įdomu, kad daugiau nei 30 proc. respondentų darbdavių nežino apie darbuotojų papildomas veiklas, iš jų 9 proc. respondentų bijo informuoti, nes tiki, kad darbdavys neleis toliau vykdyti veiklos, dalis nežino, kad privalo informuoti.

T. Bagdanskis teigia, kad darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo pranešti apie interesų konfliktą. Teisinis pagrindas tam – darbdavio nustatyta tvarka, detalizuojanti darbuotojo pareigą vengti interesų konflikto.

Darbdavys turi teisę lokaliais teisės aktais, įstatymo ribose, nustatyti darbuotojui jo pareigas, sąžiningos konkurencijos principus. Kitas aspektas: darbo laikas. Darbdavys, rūpindamasis sauga, turi teisę klausti, kiek darbuotojas dirba valandų per dieną, įskaitant ir kitas darbovietes. Tačiau darbuotojas neprivalo atskleisti, kur jis konkrečiai dirba.

Įmonių galimybės suvaldyti rizikas

Tyrimas atskleidė, kad ne visos įmonės turi aprašytas tvarkas, ar aiškias taisykles – 19 proc. įmonių atstovų, dalyvavusių apklausoje, teigia kiekvieną atvejį sprendžiantys individualiai, o beveik 17 proc. iš esmės leidžia, bet aiškios tvarkos neturi, labiau žiūri į papildomos veiklos sritį, darbo laiką ir norimas skirti valandas. Tik 5,8 proc. respondentų, turintys papildomą veiklą, yra gavę raštišką darbdavio sutikimą.

T. Bagdanskis teigia, kad įmonės, kurios neturi tokios tvarkos, prisiima riziką, kad esant interesų konfliktui, darbuotojui nebus pritaikyta nei drausminė, nei turtinė atsakomybė. Kitaip sakant, sunku bus atleisti tokį darbuotoją ir/ar išreikalauti iš jo žalos atlyginimą. Todėl svarbu turėti rašytinę tvarką ir apibrėžti, kas bus laikoma interesų konfliktu, nustatyti pranešimo apie tai sąlygas, taip pat darbuotojui gresiančią atsakomybę. Kai kuriais atvejais reiktų įsivertinti, gal šalims verta sudaryti nekonkuravimo susitarimą.

Darbdavio požiūrio į papildomą veiklą ir jų patrauklumo ryšys

Tyrimas rodo, kad papildoma veikla nebūtinai turi tendenciją tapti nuolatiniu darbu. 44 proc. apklaustųjų, kurie jau dabar vykdo papildomą veiklą, nenori, jog ji taptų jų pagrindine veikla.

Darbdavių požiūris į papildomą veiklą prie pagrindinio darbo galėtų būti priemonė pritraukti ir išlaikyti darbuotojus. Tiek apklausti darbuotojai, tiek įmonių atstovai sutinka, kad pozityvus darbdavio požiūris į papildomą darbuotojo veiklą teigiamai veikia darbuotojų požiūrį į darbdavį, kaip gerą vietą dirbti. Todėl svarbu apibrėžti ir iškomunikuoti įmonių požiūrį darbuotojams, leidžiant jiems įsivertinti savo galimybes, ir geriau suprasti galinčias kilti rizikas.